palūkis

pãlūkis sm. (1) žr. palūka: 1. Kai turėsiu pinigų, tai atiduosiu pãlūkį Lš. Dvarininkai kartais šiam tam skolydavo už keturias dešimtis nuošimčių palūkio LzP. 2. Nuoma, nauda ažu palūkį pinigų SD132. Ir be pinigų duoda, an pãlūkio Pls.